Lietuviškai | In English  
  
  Apie mus   Apie jėgaines   Darbai   Mūsų jėgainės   D.U.K.   Naudinga informacija
 
KOMERCINĖS PASKIRTIES
Siūlomų sprendimų dėka, galėsite patys valdyti savo energetikos ūkį, kontroliuoti sąnaudas ir bet kada praplėsti.

 
ŪKININKAMS
Norite būti nepriklausomi ir užtikrinti? Apgalvoti sprendimai ir garantijos padės taupyti jūsų pinigus.

 
SERVISO PASLAUGOS
Garantijos ir nuolatinis konsultavimas suteiks patikimumą jūsų ūkiui nuo pradžios iki pabaigos.

 
NAUDOTA ĮRANGA
Ieškote alternatyvių sprendimų? Juos rasite čia. Patirtis ir pasitikėjimas suteikia galimybę pasiūlyti individualius sprendimus.

D.U.K.   Spausdinti

Čia rasite praktinius patarimus, taip pat pateikiami dažniausiai užduodami klausimai ir specialistų atsakymai.

  • Kuris Lietuvos regionas tinkamiausias vietos jėgainės įrengimui?
    Pateikiame Lietuvos vėjų žemėlapį. Vėjo jėgaines patariama statyti, kur vidutinis vėjo greitis virš 5 m/s.

  • Kiek pagamina elektros energijos jėgainė?
    Pagaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo jėgainės galingumo ir vėjo greičio. Pateikiame lentelę, kurioje matyti kaip nuo vėjo greičio (metinis vidurkis) keičiasi vėjo jėgainės efektyvumas.
 Vėjo metinis greitis, m/s  Efektyvumas, procentais

 4,0

 7%

 4,5

11%

 5,0

14%

 5,5

19%

 6,0

23%

 6,5

27%

 7,0

31%

 7,5

35%

 8,0

39%


Lietuvoje vėjo metinis vidurkis yra nuo 4m/s iki 6.5m/s. Tad Lietuvoje vidutiniškai naujos vėjo jėgainės dirba 24-25 proc. efektyvumu, o naudotos 10-18 proc. efektyvumu. Jei planuojama statyti 225kw vėjo jėgainę, tai ji pagamins nuo 300000kWh iki 500000kWh elektros energijos. Šiuo metu elektros supirkimo kaina yra 30 centų už 1 kWh, tai susumavus gaunasi nuo 90000Lt iki 150000Lt.

  • Koks gaunamas efektas – naudingumas?
    Vėjo jegainės efektyvumas skaičiuojamas vėjo jėgainės, esant atitinkamam vėjo greičiui, prigaminamos elektros energijos kiekį padalinus iš bendro galimo pagaminimo energijos kiekio. Pvz.: prie 5 m/s metinio vėjo greičio, 225 kw vėjo jėgainė pagamina e1=284000 kWh per metus.  Jei 225 kw vėjo jėgainė ištisus metus dirbtų pilnu pajėgumu ji galėtų pagaminti e0=(jėgainės galingumas)*(metinis valandų skaičius)= 225kW*8760h=1971000kWh. Tai vėjo jėgainės efektyvumas lygus e1/e0= 14%.
  • Kokią galima gauti paramą vėjo energetikos projektams?
    Vėjo jėgainių, kurių galingumas nesiekia 250 kW, statybai paramą galima gauti iš Europos Sąjungos žemės ūkio paramos programų. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje numatyta galimybė remti atsinaujinančios energijos gamintojus, kurie gaminsis energiją savo reikmėms ir kurie pageidauja parduoti perteklinę energiją. Vėjo jėgainių įsirengimas remiamas pagal septynias programos priemones.

  • Ar Vėjo energija patikima?
    Tam tikrais laiko tarpais šių metų pradžioje vėjo energija sudarė 40 proc. visos Ispanijoje naudojamos energijos. Kai kurie Šiaurės Vokietijos kraštai iš vėjo pasigamina daugiau elektros energijos, negu gali suvartoti. Šiaurės Škotija, apdovanota vienais greičiausių vėjų visoje Europoje, lengvai galėtų pagaminti 10 ar net 15 proc. visai Jungtinei Karalystei reikalingos energijos, kurios kaina tikrai neviršytų šiandienės iškastinio kuro energijos kainos.

    Vėjo nepastovumas, su kuriuo susiduria tokia energetika, rodo, kad mūsų energetines sistemas reikėtų išdėstyti visai kitaip. Kad energijos tiekimas būtų stabilus ir patikimas, Europai reikia geresnių energijos tiltų tarp įvairių šalių ir regionų: tokiu būdu kraštai, pagaminantys vėjo energijos perteklių, galėtų lengvai eksportuoti ją į šalis, kur vėjo nėra. Jungtinė Karalystė turėtų investuoti į energijos perdavimo kabelius, ko gero, nutiestus jūroje, kurie škotišką vėjo energiją tiektų elektros ištroškusiai pietrytinei Anglijos daliai ir toliau: į Olandiją bei Prancūziją. Jei norime maksimalios šios energijos rūšies  naudos, tokia elektros paskirstymo sistema turi būti įdiegta visoje Europoje.
     

  • Ar tik didelės vėjo jėgainės yra efektyvios?
    Šiuolaikinės didelės dujinės elektrinės maždaug 60 proc. kuro energijos paverčia į elektrą. Likusieji procentai išlekia į orą kaip nepanaudota šiluma. Net jei perduodant vartotojui prarandama maždaug 5-10 proc. elektros, šis energijos gaminimo būdas kol kas buvo daug efektyvesnis už nedideles vietines mini jėgaines. Tačiau padėtis sparčiai keičiasi. 

    Naujo tipo nedidelės kombinuotos šilumą ir elektrą gaminančios jėgainės gali paversti maždaug pusę kuro energijos į elektrą, beveik pasiekdamos didžiųjų generatorių efektyvumo lygį. Šios jėgainės jau tapo pakankamai kompaktiškos, kad jas būtų galima lengvai įdiegti paprastuose gyvenamuosiuose namuose. Tokios jėgainės ne tik gamins elektrą, tačiau pertekline šiluma galės apšildyti namus, todėl visa dujų energija bus produktyviai sunaudojama. Kai kurie oro kondicionierių tipai šią perteklinę šilumą galės naudoti netgi patalpoms vėsinti vasarą.

    Iki šiol mikrogeneraciją mes įsivaizduojame tik kaip ant stogo užkeltas vėjo turbinas arba saulės baterijas, tačiau tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose šalyse kur kas didesnę perspektyvą turi efektyvios kombinuotos šilumą ir elektrą gaminančios jėgainės. Per kelerius ateinančius metus mes išvysime, kaip tokios mini jėgainės diegiamos pastatuose, o kurui jos naudos galbūt jau ne vien dujas; viena iš alternatyvių kuro galimybių tokioms jėgainėms – celiuliozės skaidymo būdu gauti degalai. Šioje srityje itin sparčiai darbuojasi Korėja, finansuojanti tokių jėgainių statybą įstaigų pastatuose ir kitokiose daug energijos naudojančiose patalpose. 

  • Kiek susilpnėja vėjas už vėjo jėgainės?
    Vėjo jėgainei sukti naudojama vėjo energija, todėl vėjo greitis už jėgainės paprastai sumažėja trečdaliu. Jeigu prieš jėgainę pučia devynių metrų per sekundę vėjas, iškart už jo greitis nukrenta iki šešių metrų per sekundę, o oro srovė tampa turbulencinė. Toliau nuo jėgainės vėjas vėl pasiekia savo pirmykštį greitį. Projektuojant vėjo jėgainių parką, būtina atsižvelgti į sukuriamą užuovėją. Paprastai atstumas tarp jėgainių parke turėtų būti septynis kartus didesnis nei jėgainės sparnų skersmuo. Tuomet užuovėjos poveikis sumažinamas ir parke vėjas netenka vos 5 procentais energijos daugiau nei veikiant vienai jėgainei.

  • Ar vėjo jėgainės kenkia aplinkai?
    Planuojant įrengti vėjo jėgainės, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

  • Ar tiesa, kad vėjo jėgainės sukelia nedidelį triukšmą, kuris gali nepalankiai veikti gyvąją gamtą?
    Europos Vėjo asociacija nustatė, kad vėjo jėgainės sukeliamas triukšmas, esant vėjo greičiui 8 m/s, 200 m atstumu nuo jėgainės, negali viršyti 45 dB (A) iki artimiausio pastato ribų. Statomų šalia greitkelių, aerodromų, geležinkelių ir pan., vėjo jėgainės sukeltas triukšmas praktiškai neturi papildomo poveikio aplinkai. Dabartinių modernių vėjo jėgainių turbinos sukasi tyliai. Kai atstumas didesnis negu 200 m, besisukančių sparnų garsą užmaskuoja vėjo keliamas triukšmas, medžių  lapų šnarėjimas ir kiti aplinkoje sklindantys garsai.

  • Ar vėjo jėgainės sparnai sukelia radijo ir televizijos trukdymus?
    Dabartinių vėjo jėgainių sparnai daromi iš plastmasės ar epoksidinių dervų. Tokių sparnų gamyba paprastesnė ir jie sukelia labai neženklius radijo ir televizijos trukdymus.

  • Kalbama, kad nuo vėjo jėgainės gali žūti paukščiai.
    Vėjo jėgainių eksploatacija Vakarų šalyse parodė, kad nuo jėgainių, stovinčių salose ar prie jūros, žūva tik keletas paukščių, analogiškai kaip ir greitkeliuose.

Norėdami užduoti klausimus, rašykite elektroniniu adresu info@jegaines.lt  






UAB "NAUJOJI RANGA", Raudondvario pl. 288c, 47164 Kaunas. Mob. tel. 8 615 57072, faks. (8 37) 211455, el. paštas: info@jegaines.lt